Navigim


 Forum Rules Vini re !
 
Reply to this topicStart new topic
> Heroi, shoqėria dhe historia, Nga Fatos Lubonja
V
Postieri-Forumit
postuar 28/01/2012 - 14:13
Postimi #1


Tellall Qeveritar
Iconė e grupit





“Heronjtė” e kėsaj kohe nuk mund tė jenė heronjtė e luftėrave nacionale ndarėse, por ata tė paqes... Himnet qė duhet tė na frymėzojnė nuk janė ato qė bėjnė thirrje pėr luftė me tė tjerėt e qė evokojnė kohė tė lavdishme tė sė kaluarės sė dhunshme

Njė nga mitet mė tė bukura tė lashtėsisė ėshtė ai qė tregon se si njerėzit, nė krye tė herės, jetonin nė trajtėn e njė bashkėsie tė pandashme, por qė ishte e pėrjetshme. Tė mėrzitur nga jeta nė kėtė nebulozė, ata u kėrkuan zotave t’i zgjidhnin nga njėri-tjetri e tė bėheshin individė. Zotat pranuan, por me njė kusht: si individė, nuk do tė ishin mė tė pėrjetshėm, por vdekatarė. Nuk kam lexuar mit qė ta shprehė kaq sintetikisht sa ky kondicionin tragjik qė e ka shoqėruar njeriun nė shekuj: nevojėn… e tij pėr pėrkatėsi nė njė bashkėsi mė njė anė, por edhe nevojėn e tij pėr liri individuale mė anė tjetėr, qenien e tij vdekatar dhe aspiratėn e tij pėr tė mos vdekur kurrė.

Duke dashur ta zgjidhė kėtė kontradiktė, individi vdekatar jo vetėm nuk i ka shkėputur lidhjet me vdekatarėt e tjerė, por ka tentuar tė “kthehet” gjithnjė te “nebuloza” e origjinės duke i dhėnė jetės njė kuptim pikėrisht nėpėrmjet saj. Nė ēdo fe, nė njė formė apo nė njė tjetėr, do tė gjesh ruajtjen e lidhjes sė njeriut me tė tjerėt dhe dhėnien kuptim jetės nė trajtėn e kthimit te parajsa e humbur e bashkėsisė. Kjo ka pasur si faqe tragjike dhunėn qė ka pėsuar individi vdekatar kur u ėshtė kundėrvėnė “normave” tė kėsaj bashkėsie. Kur njeriu filloi tė mos besojė mė te Zoti dhe te bota e pėrtejme si kuptim i jetės sė tij, ai e kėrkoi, gjithsesi, pėrjetėsinė/parajsėn nėpėrmjet pėrkatėsisė nė bashkėsi. E kėrkoi te teleologjitė e ndryshme qė e bėnin atė instrument tė njė fati historik tė determinuar: ingranazh tė fatit tė kombit tė cilit i pėrkiste, te ndėrtimi i komunizmit, te industrializimi dhe shkencizmi, sipas tė cilave ai do ta transformonte botėn ashtu qė ajo tė bėhej e gjitha nė funksion tė tij – finalitete qė mė mirė se kushdo ndoshta i ka shprehur Hegeli kur shkruan pėr realizimin e Idesė Absolute. Kur zbuloi se edhe kėto ishin metanarrativa zėvendėsuese tė Zotit, tė mbushura me plot gabime qė i sollėn aq tragjedi, ai u ndie “i braktisur”. Zbuloi kėshtu, sė bashku me Niēen, nihilizmin. Zbuloi edhe absurdin. Por zbuloi edhe vullnetin pėr pushtet, edhe heroizmin e arsyes, edhe se qe vetė zot i vendimeve tė veta pasi tė ardhmen nuk ia kishte determinuar asnjė zot dhe asnjė projekt pėrtej tij, se esenca e tij qe ekzistenca e tij, se ishte njė “projekt i hedhur” nė njė kohė e hapėsirė tė caktuar, siē do tė thoshte Heidegeri. Por edhe kėto nuk e bėnė tė reshtė sė pėrjetuari, pa e zgjidhur, kontradiktėn e qenies sė tij individuale dhe shoqėrore njėherėsh. Ai po e pėrjeton kėtė kontradiktė edhe sot, kur, pas triumfit tė liberizmit sipas thėnies sė Theēerit: “Nuk ekziston shoqėria, ekziston vetėm individi”, e sheh veten tė zhytur nė njė krizė tė thellė shpirtėrore dhe ekonomike.

* * *
Kur flasim pėr kuptimin e jetės sė njeriut nė bashkėsi nuk mund tė mos dalim te figura e heroit, pasi nga pikėpamja shoqėrore, koncepti i heroit ėshtė i pandashėm nga koncepti i bashkėsisė.

Duke iu referuar historisė, do tė vėmė re se bashkėsia e lind vetėdijen e saj nėpėrmjet heroit/heronjve, e se, mė pas, nėpėrmjet pėrkujtimit tė tyre, ajo kėrkon tė sigurojė vazhdimėsinė e saj duke riprodhuar vetveten nėpėrmjet vlerave qė ata simbolizojnė. Pėr njė kohė tė gjatė forcat kryesore tė ngjizjes, por edhe tė konservimit tė shoqėrive, kanė qenė fetė. Ato e kanė kryer kėtė funksion nėpėrmjet figurash heroike qė, pasi janė bėrė mitike nėpėrmjet akteve tė tyre themeluese, kanė shėrbyer pėr tė ilustruar parimet morale dhe shoqėrore qė e kanė ndihmuar kėtė bashkėsi tė formojė njė konceptim tė pėrbashkėt tė gjėrave. Kėta heronj, zota si Krishti a profetė si Muhameti, janė bėrė “e shenjta qė shumė shpirtra bashkon”, siē thotė Gėtja, tė paprekshėm deri nė atė pikė, sa duket sikur po u prekėn ata, shoqėria rrezikon tė shpėrbėhet.

Pra, nėse do tė hulumtojmė aspektin e konservimit tė shoqėrisė do tė vėmė re se, qė tė mbijetojė, shoqėria duhet tė ketė mjete me tė cilat tė indoktrinojė pjesėtarėt e saj brenda sistemit tė saj tė vlerave dhe tė moralit tė saj dhe se heronjtė luajnė njė rol tė rėndėsishėm pėr kėtė. Mirėpo, ndėrkaq, historia tregon se kohė tė reja kanė nxjerrė nė skenė heronj tė rinj. Pėr shembull, nėse do t’i referohemi periudhės sė lėvizjeve nacionaliste tė ndėrtimit tė shteteve kombe, qė ėshtė e lidhur direkt me temėn tonė, kur njerėzit filluan tė bashkohen rreth disa vlerave qė pėrēonin veēantinė e tyre kulturore, si gjuha e zakonet e pėrbashkėta apo edhe territori i pėrbashkėt, heronjtė fetarė u zėvendėsuan me heronjtė e kombit. Si ta shpjegojmė kėtė? Hegeli, i cili ėshtė ndoshta filozofi mė i rėndėsishėm qė ėshtė marrė me dialektikėn e fateve tė bashkėsive nė histori dhe rolin e individėve nė to, u jep dy role individėve tė njė bashkėsie: roli i parė ėshtė ai i atyre qė ruajnė shpirtin e popullit nė tė cilin jetojnė nėpėrmjet ruajtjes sė zakoneve, forcimit tė institucioneve. Por janė edhe ata individė, qė, sipas Hegelit, kanė njė rol inovacioni, pėrparimi. Ai i quan kėta individė “historiko-universalė” ose mė thjesht, “heronj”. Sipas tij, kėta e kapėrcejnė frymėn e popullit nė tė cilin jetojnė sepse nė ta “banon” “fryma e botės” nė format qė janė pėr t’u realizuar nė tė ardhmen e qė fryma e vjetėr e popullit nuk ėshtė nė gjendje t’i realizojė. Individė tė tillė i japin dėrrmėn njė konteksti historik nė tė cilin jetojnė, duke bėrė tė lindė njė tjetėr “frymė e kohės”. I tillė pėr Hegelin ishte Napoleoni p.sh., qė shkatėrroi zakone e institucione qė mishėronin historicitetin konkret tė njė kohe pėr tė ndėrtuar njė tjetėr botė historike. Kėta individė ai i sheh si instrumente tė realizimit historik tė Absolutes, tė cilėve forca u vjen prej kėsaj, madje edhe pa qenė tė vetėdijshėm pėr kėtė rol. Hegeli bėn njė dallim midis heroit dhe aventurierit pikėrisht nė atė se ndėrsa te heroi, sipas tij, kemi pėrputhjen e objektivave personale me ato tė frymės universale, te aventurieri, i cili edhe ai mund tė jetė i pakėnaqur nga jeta ekzistuese, kėto nuk pėrputhen.

Metanarrativa e Hegelit e realizimit tė Absolutes si njė kontinuitet nė progres nėpėrmjet dialektikės sot nuk mund tė merret kurrsesi ad literam. Ideologjitė dhe projektet politike qė u mbėshtetėn tek ajo, duke pretenduar se kishin gjetur rrugėn se pėr nga do tė ecte Absolutja, duke e pėrshpejtuar dialektikėn hegeliane nėpėrmjet revolucioneve, ēuan nė totalitarizmat e nė tragjeditė e shekullit XX. Pėrvojat e nacionalizmit, ashtu sikurse edhe ato tė komunizmit, tė mbushur me heronj tė rinj qė do tė ndėrtonin njė botė tė re superiore ndaj asaj sė vjetrės, janė ilustrueset mė tė mira tė kėtij konceptimi hegelian tė heroit si instrument ideologjik. Nė termat hegeliane mund tė thuhet se heronjtė e nacionalizmit e tė komunizmit ose mbaruan misionin qė u kishte caktuar Fryma, ose dolėn aventurierė tė rrezikshėm. Nė termat e kritikės sė hegelianizmit mund tė thuhet se besimi nė njė metanarrativė teleologjike dhe heronjtė e saj ėshtė i gabuar dhe se ky gabim mund tė na kushtojė shumė shtrenjtė.

Por, nuk mund tė mohohet se shumė kategori tė Hegelit kanė lindur nga studimi i tij i historisė dhe se, pa i besuar metanarrativės sė tij, pra pa besuar nė finalitetin e ecjes sė historisė, prandaj dhe as nė njė vazhdimėsi tė pandėrprerė tė saj e tė progresit, nuk mund tė mos reflektojmė, megjithatė, pėr faktin se njerėzimi ecėn nėpėrmjet frymėzimesh, arritjesh e gabimesh, ku dy tė parėt i japin shtysėn vullnetit tė tij, kurse gabimet e ndihmojnė tė mos i pėrsėrisė mė ato, ēka, tek e fundit, bėn qė periudha tė ndryshme historike tė karakterizohen nga “fryma kohe” tė ndryshme tė ndėrtuara mbi sisteme vlerash tė ndryshme, qė ne i quajmė mė tė pėrparuara e mė tė prapambetura nė raport me disa vlera qė i kemi pėrcaktuar si primare, siē janė p.sh. liria dhe demokracia, e se, po ashtu, kėto mishėrohen nga heronj tė ndryshėm qė i ndėrtojnė e qė pastaj i mishėrojnė kėto vlera.

* * *
Le tė hyj tani mė konkretisht nė argumentimin e asaj se pse nuk pajtohem me adhurimin e heronjve tė nacionalizmės dhe pse nuk emocionohem kur dėgjoj Himnin tonė tė Flamurit, ashtu sikurse edhe himnet e tjera kombėtare, siē kam deklaruar sė fundi, duke shkaktuar indinjatėn e shumė shqiptarėve qė ndjehen nacionalistė apo patriotė.

Sipas meje, njėri nga aspektet negative tė heroit nė aspektin shoqėror ėshtė roli i tij nė shpėrhapjen e disa vlerave dhe nė ngurtėsimin e tyre. Nėse do tė shohim heronjtė e nacionalizmės, do tė vėmė re se ata pėrgjithėsisht janė ndėrtuar (them “janė ndėrtuar” sepse jeta e tyre reale ndryshon shumė nga konstruksioni i tyre si mite) si luftėtarė qė shpesh u ėshtė dashur tė luftojnė e tė vrasin pėr tė zgjidhur problemet e bashkėsisė sė tyre, duke reflektuar, kėsisoj, njė histori tė dhunshme tė shoqėrive tė tyre. Po ashtu do tė vėmė re se ata reflektojnė vlerat/interesat e grupeve dominante tė kėtyre shoqėrive. Nėpėrmjet mburrjes sė forcės sė heronjve, qė u kanė sjellė pavarėsinė ndaj njė sunduesi apo arritjen e rezultateve tė mėdha, shpesh kėto grupe dominante justifikojnė krimet e tyre kundėr tė tjerėve. Heroi nacionalist nė kėtė kontekst ėshtė ndėrtues i kulturės nacionaliste si instrument i dominimit tė klasave apo etnive tė veēanta tė njė shoqėrie qė implikon edhe nėnshtrimin e tė tjerėve ndaj kėtyre klasave dhe kėsaj kulture. Sikur tė mos ishin gatuar me kultin e heronjve tė kėsaj kulture, njerėzit nuk do tė kishin bėrė kurrė luftėra tė tilla tragjike si Lufta e Parė apo e Dytė Botėrore, apo gjėma tė tilla si Holokausti. Por, edhe nė nivele mė pak tragjike sesa luftėrat dhe Holokausti do tė vėmė re se historia e nacionalizmave ėshtė histori e shtypjes apo asimilimit tė shumė etnive nga etnitė dominante, si dhe e zhdukjes sė shumė kulturave.

Ndėrkaq, pikėrisht pėrvoja e kėtyre luftėrave dhe e kėtyre krimeve ka bėrė qė tė ndėrrojė shumėēka nė sistemin e vlerave tė shoqėrive qė deri atėherė ishin ngjizur me kultin e heroit nacionalist. E gjithė historia europiane, por edhe botėrore, mori njė kthesė tė madhe pas Luftės sė Dytė. Kjo ėshtė reflektuar si nė ndėrtimin e politikave tė brendshme qė promovuan demokracinė, lirinė e tė drejtat e njeriut, pluralizmin dhe ndaluan krijimin e partive me frymėzime naziste apo fashiste, ashtu dhe nė politikat e jashtme, ku shembulli mė i dukshėm ėshtė ndryshimi i marrėdhėnieve midis vendeve tė tilla si Franca, Gjermania, qė deri mė atė kohė i kishin ndėrtuar marrėdhėniet e tyre mbi rivalitete dhe konflikte tė armatosura mes tyre. Nė dritėn e kėsaj pėrvoje, fryma e nacionalizmit dhe heronjtė e saj filluan tė shihen si shprehje tė njė kohe tė kaluar, tė cilėn tashmė historia e ka dėnuar.

Nuk e mohoj se fryma e asaj kohe ende ekziston, madje ėshtė mbizotėruese nė zona tė caktuara tė botės dhe, ndryshe nga ē’thotė Hegeli, mendoj se ajo edhe mund tė kthehet e tė bėhet mbizotėruese. Nė kėtė aspekt, jam mė afėr teorisė sė “kthimit tė pėrjetshėm” tė Niēes, sipas tė cilit, historia nuk ka njė drejtim tė caktuar, pėrkundrazi, pėrsėritet si njė kaos vullnetesh. Por kjo nuk pėrjashton edhe vullnetin tim, projektin tim “tė hedhur” nė njė hapėsirė dhe kohė tė caktuar, si fryt i njė gjuhe tė caktuar, i njė dialogu ndėrnjerėzor tė caktuar i njė pėrvoje tė caktuar. Ky projekt ėshtė i kundėrt me atė nacionalist, pasi ėshtė ndėrtuar si projekt i njerėzve qė kanė mėsuar tashmė se nė ēfarė theqafje mund tė na ēojnė ata qė na nxisin tė duam grupin tonė e urrejmė atė tjetrin pa qenė nevoja t’i njohim e kuptojmė ata dhe historinė e tyre, qė nė vend qė tė na nxisin tė krijojmė identitetin tonė individual e tė bėhemi heronj tė vetvetes, na mbushin me heronjtė e gjallė apo tė vdekur tė grupit, apo qė, nė emėr tė lirisė sė grupit, na thonė tė sakrifikojmė lirinė tonė individuale.

Projekti im ėshtė projekti i atyre qė kanė mėsuar tashmė se, nė mė tė shpeshtėn, kjo kategori, me vetėdije apo me pavetėdije, synon tė na mbajė tė vegjėl pėr interesa qė bien ndesh me interesat tona, mė sė pari me lirinė tonė, sepse nuk mund tė jemi tė lirė pa qenė tė ditur e, pėr pasojė, edhe me lirinė tonė nė terma kolektivė: si demokraci, si pluralizėm politik e i mendimit, si barazi pėrpara ligjit, si mundėsi pėr tė njohur e ndrequr gabimet tona edhe duke i zbritur nga karrigia e pushtetit ata qė fillojnė tė na sillen si heronj tė pacenueshėm qysh pėr sė gjalli. Projekti im ėshtė ai i paqes dhe dialogut ndėrnjerėzor e qė ka si armik kryesor dhunėn e njeriut ndaj njeriut. Ėshtė pak a shumė ai i Europės sė Bashkuar qė ka lindur fill pas tragjedisė sė Luftės sė Dytė, qė ka mė se gjysmė shekulli qė ecėn nė rrugėn e tij plot zigzage rreth vlerash qė pėrmblidhen nė termat paqe, vėllazėrim, bashkėpunim, dialog, harmoni, bashkėjetesė e diversiteteve mbi respektin e tė drejtave tė njeriut. Sipas meje, tė jesh nė frymėn e kohės, tė krijosh bashkėsinė e kohės, do tė thotė tė jetosh me njerėz tė kėtij projekti. Prandaj mendoj se, nėse synojmė tė bėhemi pjesė e kėtij projekti, “heronjtė” e kėsaj kohe nuk mund tė jenė heronjtė e luftėrave nacionale ndarėse, por ata tė paqes e bashkėpunimit e, po ashtu, se himnet qė duhet tė na frymėzojnė nuk janė ato qė bėjnė thirrje pėr luftė me tė tjerėt e qė evokojnė kohė tė lavdishme tė sė kaluarės sė dhunshme, por tinguj e vargje si ato tė simfonisė sė 9-tė e Bethovenit, qė i kėndojnė vėllazėrimit tė popujve nė emėr tė sė ardhmes.

Por, mė konkretisht mbi temėn e heronjve qė na duhen nė kontekstin e sotėm shqiptar do tė shkruaj nė vijim.
Go to the top of the page
 
+Quote Post

Reply to this topicStart new topic
1 shfletues nė kėtė forum (1 shfletues dhe 0 pėrdorues anonim(ė))
0 anėtar(ė):

Collapse

> Tema tė pėrafėrta

  Titulli i temės Forum Autori Pėrgjigje Lexime Veprimi fundit
No New Posts
Bota Shqiptare Postieri-Forumit 0 1438 12th February 2011 - 23:26
Shkrimi fundit nga: Postieri-Forumit
 

RSS Lo-Fi Version
Forumi dhe Ditaret Kendveshtrim 2006-2012
Sot ėshtė : 19th September 2020 - 23:01