Navigim


 
Reply to this topicStart new topic
> Letėrkėmbim: Jean-Paul Sartre dhe Simone de Beauvoir, Fragment Simone de Beauvoir-ės
V
zog
postuar 28/01/2012 - 14:52
Postimi #1


☆ ☆ ☆
Iconė e grupit





11 janar, 1940

Kastori im i kėndshėm

Sapo i bėra njė mėsim tė shkurtėr Mistler-it pėr letėrsinė amerikane, thjesht pėr bisedė. E tani ai ėshtė kėtu, pranė meje, po lexon Ditari-n e Stendhal-it, po qesh si nė gjumė me atė prehje tė brendshme e fqinjėruese me topitjen qė e karakterizon. Bėn goxha ngrohtė tek ne, por ėshtė dita e fundit. S’ka mbetur mė asnjė thėngjill qymyri rretherrotull; nuk e di se ē’do bėjmė, aq mė tepėr qė bėn –12ŗ a –13ŗ pėrjashta. Gjithsesi, ėshtė diēka shumė zbavitėse pėr njė kandidat universitar nė ashpėrsi. Veēse e ka njė kleēkė, nuk do tė shkruajė mė. Sė pari, njė trup i mardhur s’para ka voli pėr ide, le pastaj qė dora e ngrirė nuk do mund ta mbajė dot penėn. Fundja, do tė shohim se ē’do tė dalė. Megjithatė, jam i prirur tė shkruaj, paēka se nuk i zė besė aspak asaj ē’ka po bėj. Kur i flisja Mistler-it pėr Faulkner-in, mė dukej vetja si Walkyrie i rėnė me gjithė vėllimin satirik, qė jam duke shkruar, e tė gjitha historitė e tij me vrasje e gjak mė dukeshin e vetmja letėrsi serioze. Por, tek e mbramja, s’ka asgjė tė keqe tė provosh njėzet ditė. Pas njėzet ditėve ju do tė gjykoni. Ja s’e ē’mendim mė shkrepi. Do tė ishte njė vėllim i vogėl me kritika letrare ku do tė parashtroj ligjėsitė e gjinive. Do tė kishte, natyrisht, dialog diskutim pėr gjinitė e mandej, mė nė fund, historia, pėr ilustrim: 1ŗ njė pėrrallė zanash (pėr ta dalluar pėrrallėn me zana alegori – Maeterlinck-u – nga pėrralla e njėmendėt popullore me zana); 2ŗ tregimi; 3ŗ novela; 4ŗ kapitulli i romanit. Paraqitje e gjinisė pastaj historia e rrėfyer. Po nis me justifikimin pėr tė shkruar lapėrdhi e me shpjegimin se ē’ėshtė njė vepėr letrare nė pėrgjithėsi, e gjithė kjo nė trajtėn e paradokseve hokatarė qė kanė rrezik tė tė acarojnė nervat. Do ta shihni, do tė gjykoni. Gjithsesi, duke shkruar kėtė dialog, pėrftoj provėn se kam me ēfarė tė bėj njė dialog tė shkėlqyer teatror. E kam idenė e kėtij dialogu. Duhet vetėm tė mė vij ndonjė subjekt. Ėshtė vendosur nė fund tė Historitė e xha Jules-it. Megjithatė, thjesht nga pėrvoja, thomėni nėse jeni mosbesuese a nėse mė jepni zemėr. Ėshtė stil i hijshėm thjeshtak. Por ėshtė e mrekullueshme se sa e thjeshtė qenka tė shkruash nė stil tė hijshėm e thjeshtak. Dhjetė herė mė e thjeshtė se sa tė shkruash nė stil tė ashpėr e tė koklavitur si te Mosha e arsyes. Tani e kuptoj pėrse unė jam i mundimshėm e tė tjerėt jo. Ngaqė pėr romanet e mi kam zgjedhur njė stil qė nuk ėshtė mbase as mė i mirė e as mė i keq se tė tjerėt, por qė ėshtė thjesht mė i vėshtirė. Kaq pra pėr zgjuarsinė. Afėrmendsh, nuk po punoj mė me ditarin, s’kam kohė. Megjithatė, mė duhet t’i shtoj njė a dy gjėra, do ta bėj nesėr. Sado pak qė tė vazhdojė lufta, do tė kthehen me pesėdhjetė vėllime e vetėm sa do tė ēlodhem pėr pjesėn e mbetur tė jetės.

Jeta kėtu, qe vetėm njė banjė e gjatė ngrohtėsie, ndėrprerė nga shpėrthime tė shkurtra zemėrimi qė e detyrojnė Pieter-in tė thotė: “bashkėjetesa ėshtė e vėshtirė” dhe e pėrshkuar nga gjuhė tė acarta tė ftohti (sondazhe a, mė mirė, kur shkojmė pėr tė marrė supėn) por jo tė pakėndshme. Me besimin e Pieter-it u nisėm pėr udhė mė kėmbė pėr tė shkuar te kafeneja e Stacionit tė trenit, por qe mbyllur, e na u desh tė ktheheshim mes tė ftohtit qė na pėrcėllonte veshėt. Pėr t’ju treguar limontinė prej ndrikulle ku janė zhytur tė gjithė kėta njerėz, dijeni se kjo rrekje e dėshtuar pėrbėri ngjarjen e gjithė ditės. Secili na kishte parė qė u nisėm e donte tė dinte se ku po shkonim ose, nėse e dinte, bluante thashethemnajėn e vet. Shkurt, pėr drekė hėngra bukė me ēokollatė, pėr darkė po ashtu, sepse gatimi ishte shumė i keq. U bėnė tri ditė qė rroj me bukė e ēokollatė, po nuk u ktheva i dobėt si fill, nuk ka mė Zot. Saktėsoheni mirė: a ėshtė i hapur restoranti nė darkė dhe po tė kem uri, tė hidhem njė vrap deri atje. Por janė orėt e mia mė tė mira tė punės dhe, sipas pėrllogaritjeve, do tė doja mė mirė tė qėndroja kėtu.

Kaq pra, vogėlushi im ėmbėlak, kaq! Eh, sikur ta dinit se sa ma ka ėnda t’ju shoh! E gjithė kjo kohė mė shfaqet si epilog disi i zvargur para udhėtimit tim pėr nė Paris. Madje, mė ngatėrrohet disi vagėllimthi Leja dhe Paqja, nė pamundėsi pėr tė parė mė larg se kėto dhjetė ditė. Nuk ma do mendja se do tė zgjasin pafundėsisht vetėm ngaqė i pėrfytyroj unė, por mė sė shumti, sepse nuk e ēoj ndėrmend qė jeta ime do tė zgjasė pas tyre. Ato kanė sosur nga njė cak pėrfundimtar e cazė tragjik qė mund tė qe mė sė miri po aq vdekja sa edhe kthimi nė sektorin tim. Por sa tė bukura e tė pėlqyeshme qė duken nga larg! Nėna ime duket urtake, si gjithė, gruaja e dashur; ajo duket e vendosur tė mė lėrė tė vishem me rrobat e mia tė ēelura. Gjithēka pra shkon mirė nė kėtė anė. E ju tė tjerėt, vogėlushi im, do t’ju shoh e do t’ju flas gjerė e gjatė e t’ju pėrkund krahun tuaj tė vogėl. Do tė biem herėt pėr tė fjetur, meqė nė orėn njėmbėdhjetė, jemi tė pėrzėnė nga kudo, por do tė ēohemi si me komandė qysh nė shtatė tė mėngjesit e do tė rendim gjithandej. Ju dua aq shumė.

Ju dua, vogėlushi im ėmbėlak, ju dua me gjithė zemėr.

Bost-i ėshtė njė kokoroē i vėshtirė e i nderueshėm.

***

E shtunė 13 janar, 1940

Fort i dashur vogėlush!

Sapo gjeta letrėn tuaj tė pardjeshme, me pėrshkrimin e rrėfenjave tė xha Jules-it; unė nuk mund tė kem asesi ndonjė mendim, vogėlushi im i ėmbėl; kjo gjė mė ngatėrron cazė, ajo ideja e “gjinisė” e sidomos ideja pėr tė ilustruar parashtrimet me ndonjė rrėfim – pėrkundrazi, ideja e eseve tė shkurtra, krejt tė lira, ku thoni ēka keni pėr tė thėnė pėr njėmijė gjėra, mė pėlqen shumė. Por, siē thoni, tė punoni pra njėzet (?) ditė pa u shqetėsuar pėr mua – e unė do ta shoh kėtė kur tė vini ju. Kaq vonė, de, do tė vini? Kjo mė mėrzit shumė, sė pari sepse mezi pres qė t’ju takoj – le pastaj qė kjo do tė pėrkojė nė tė njėjtėn kohė me Bost-in e do tė bėhet lėmsh (pėr Bost-in, sepse pėr ju nuk do tė ndryshojė asgjė) – nejse, do tė shohim. Ejani njėherė, kjo ka rėndėsi. Po mendoja se po tė shkonit nė Annency pėrpara Pashkėve, do tė duhej tė mos ia thoshit askujt, e sidomos jo Védrine-ės, qė mund tė vijmė t’ju takojmė, pėrndryshe ajo do tė kėrkonte gjysmėn e pushimeve te Pashkėve – bėni kujdes. Ju e dini, ajo ishte plotėsisht e dėrrmuar qė nuk kishte marrė letėr gjatė dy ditėve. Pėr kėtė, ia hidhte fajin postės, por kjo gjė i shkaktonte njė zbrazėti tė plotė. Natyrisht qė tė marrėsh pėrsipėr tė qenit ēifut nuk ėshtė se kėrkon tė drejta si ēifut, ėshtė idiote ta mendosh – atėherė tė marrėsh pėrsipėr situatėn si Francez, do tė qe shovinizėm – i drejtė ėshtė pikėrisht shqyrtimi i dytė – nuk folėm aspak me Védrine-ėn pėr kėtė gjė.

Dje, pasi ju shkrova juve, takova Kos-ėn. – Kishte qėndruar nė shtrat njė natė mė parė, aq shumė e kishin sfilitur dhėmbėt, e po atė ditė kishte qenė te Atelieja ku Dullin-i i kishte bėrė sėrish njėmijė tė mira. Qemė nė “Dōme” ku hėngra mish prej pule plakė, aspak i mirė, dhe qėndruam gjer nga ora 11-tė – qe kėndshėm. Folėm pėr lloj-lloj gjėrash, Védrine-a u dend mirė, jemi ende nė idil. Tė martėn, pa dyshim, do tė shkoj nė njė provė tė Richard-it III e tė enjten ėshtė prova e pėrgjithshme. Eh, vogėlushi im, sa lakmues qė ishit qė shkonit nė provat pėrfundimtare nė kohėn e Havre-it e tė Laon-it! Toulouse-i nuk mė ka thirrur ende tek kjo; po tregoj me mburrje dinjitetin tim. Do tė shkoj me Kos-ėn.

E pėrfundova nė shtrat atė Gilles-in e neveritshėm – njė valixhe bosh qė pandeh se mbushet ditėn kur qėllon me pushkė punėtorėt e Spanjės, e ke parasysh; mė duket se ėshtė marrėzi tė shtrosh me aq pavetėdije tė gjithė fėlliqėsinė e fashizmit, sė paku kur je fashist – lexoni, ėshtė paksa formuese; por edhe lebetitėse, ky shėlbim me anė tė gjakut tė tė tjerėve – e di qė ai edhe vdes aty, por kjo nuk ndryshon asgjė.

Fjeta – kėtė mėngjes, lice e nė dalje, Sorokine-a gjithė ngulm, sepse kishim humbur, mė shumė pėr faj tė saj se timin, nė njė takim tri minutėsh dje nė H. IV, si pėr tė pėrcaktuar orėn e takimit tė sotėm – ajo kujtonte se unė nuk doja ta takoja mė sot, por u zbut kur e pa qė i kisha dėrguar njė gomė. Shkuam me metro nė Quartier Latin dhe i dhashė para pėr tė marrė njė abonim leximi tek Monnier-i, sepse ia ka ėnda aq shumė tė lexojė. Shkova tek “Source”-i, ku punova. Erdhi Védrine-a dhe hėngrėm drekė bashkė nė restorantin alzasian tė bulevardit Saint- Michel, ku bleva njė mijė ushqime pėr Bost-ėn: ju duheshin edhe juve, mė duket, nėse hani vetėm ēokollatė. Doni qė t’ju dėrgoj nga kėto, nė vend qė tė shkoni nė restorant? Kaluam nga Monnier-i tė shihnim portretet tuaja, por nuk deshėm t’i shfaqnim vetėm pėr veten tonė. Ju bleva dy Romakėt: nė ēast, duke darkuar tek “Coupole”-a, nga ku po ju shkruaj ende, fillova Vorge-i kundėr Quinette-ės, qė nuk ėshtė aq i mėrzitshėm pėr shkak tė anės policore tė rrėfenjės. Do t’i kem lexuar shpejt e do i dėrgoj, por ma do mendja se ju kanė mbetur ende pėr katėr a pesė ditė. Ndėrkaq, kemi qenė nė fund tė asaj bistroje ku shkonte boksieri, “La Sorbonne”-a, ku ca studentė luanin poker duke u kacafytur egėrsisht pėr paratė. Punuam. Nė lidhje me boksierin, dje nė “Dōme”, pash atė tė Zuorro-s e tė Armand-it, si tuhaf, me mjekėrr si varėse e madhe e plotėsisht tapė. Kjo na bėri pėr tė qeshur, mua dhe Kos-ėn.

Nga ora dy e gjysmė nė gjashtė e gjysmė, punova pra pėrbri Védrine-ės. Ajo lexoi romanin tim dhe iu duk gjithēka e shkėlqyer. M’u bė qejfi. Vėrejtjet e saj mbi kapitujt e parė ishin me vend. Gjithmonė mė duket se ėshtė shumė e zgjuar, por vetėm kaq. Ajo ka zbuluar qė mėnyra e saj e tė bėrit shaka vinte prej J. Lévy-sė, por ka tek ajo njė rėndomtėsi mė tė thellė se kaq – e shumė pavėrtetėsi.

E mandej kalova nga posta t’i dėrgoja Bost-ės pakon e stėrmadhe e tė merrja letrėn tuaj – dhe duke lexuar, hėngra diēka. Ėshtė mrekulli se sa shumė punoj kėto ditė: edhe nesėr pothuajse gjashtė orė. Por po mė dhemb koka sonte, tmerrėsisht. Do shkoj tė takohem nga ora 9-tė deri nė mesnatė me Sorokine-ėn e vogėl.

Ja pra gjithēka nga jeta ime, dhe nuk mendoj mė gjatė, romani po mė ha gjithēka, mezi po pres t’i dal nė fund.

Mirupafshim, gėzim i jetės sime, vogėlush flori, ēamarrok i shtrenjtė. E kam jetėn plotė, por ēuditėrisht tė thatė, me therje tė befta dhimbjesh (mė shumė prej Bost-ės, se pėr ju madje, ju mė bėni aq tė afėrt, aq pak tė humbur) – mėnyra se si ndjej keqardhje pėr ju, ėshtė pikėrisht kjo tharje e gjithė qenies sime – ejani shpejt, vesė vogėlane, ėshtė vetėm ēasti kur lexoj letrat tuaja, mė paqton.

Ejani e mė shtrėngoni nė krahėt tuaj tė vegjėl, e mė pėrqafoni, e mė ktheni nė njė zemėr tė vėrtetė Kastori. I dashuri im!

Kastori juaj i kėndshėm



Pėrktheu Luan Canaj

Marrė nga Mehr Licht


--------------------
Go to the top of the page
 
+Quote Post

Reply to this topicStart new topic
1 anėtar(ė) nė kėtė temė (1 shfletues dhe 0 pėrdorues anonim(ė))
0 anėtar(ė) :
 

RSS Lo-Fi Version
Forumi dhe Ditaret Kendveshtrim 2006-2012
Sot ėshtė : 6th August 2020 - 20:56