Navigim


 
Reply to this topicStart new topic
> Profecia e Pasolinit
V
zog
postuar 28/01/2012 - 15:01
Postimi #1


☆ ☆ ☆
Iconė e grupit






I ftuar nė Stokholm pėr tė paraqitur “Salo ose 120 ditėt e Sodomės”, regjisori flet pėr filmin e tij. Por, edhe pėr Italinė qė do tė vijė. Pak ditė mė pas do tė vritet. Ky ėshtė njė tekst i papublikuar mė parė.



Teksti qė po paraqesim kėtu ėshtė njė regjistrim i zbuluar sė fundmi fare rastėsisht, i pa publikuar mė parė nė Itali, i takimit tė Pier Paolo Pasolinit, mė 30 tetor 1975 nė Stokolm, me njė grup kritikėsh suedezė tė kinematografisė. Biseda fillon me njė provė jashtė transmetimit, pėr tė provuar mikrofonin.

- Ēfarė njihni nga kinemaja suedeze?

Si tė gjithė intelektualėt e tjerė italianė, njoh Bergmanin. Nuk i njoh tė tjerėt. Njoh emrat, por jo filmat e tyre.

- Nuk i keni parė asnjėherė?

Nė Itali kemi njė ose dy kinema qė shfaqin filma autor, por nuk ėshtė si nė Paris.

- Zonja dhe zotėrinj, zoti Pasolini ėshtė kėtu pėr tė na rrėfyer filmin e tij tė ri. Sapo e ka pėrfunduar, dhe ėshtė njė film mbi Sodomėn...

Mendoj se kjo ėshtė hera e parė qė realizoj njė film pa pasur mė parė njė ide mbi tė. Fillimisht iu propozua Serxhio Ēitit dhe si gjithmonė e ndihmova tė shkruante skenarin. Por, me kalimin e kohės, Ēiti e dashuronte mė pak atė film, ndėrsa unė e doja gjithnjė e mė shumė dhe e dashurova plotėsisht nė ēastin kur mė erdhi ideja ta ambientoja nė vitin ’45, gjatė muajve tė fundit tė Republikės sė Salosė. Nga ana tjetėr, Ēiti mendoi tė bėnte njė projekt tjetėr dhe e braktisi pėrfundimisht filmin. Dhe meqenėse me projektin qeshė dashuruar tashmė, e pėrfundova unė. Ky film, i bazuar mbi njė libėr tė De Sadit, ėshtė fokusuar mbi atė ēka pėrfaqėson seksi. Por, ky ėshtė ndryshe nga tre filmat e mi tė fundit, nga ata qė unė i quaj ”trilogjia e jetės”: Bokaēio (”Dekameroni”), ”Rrėfimet e Kanterbėrit” dhe ”Lulja e njė mijė e njė netėve”. Nė kėtė film seksi nuk ėshtė gjė tjetėr veēse alegori, metafora e tregtimit tė trupave qė kryhet prej pushtetit. Mendoj se konsumizmi manipulon dhe dhunon trupat as mė pak dhe as mė shumė se sa nazizmi. Filmi im pėrfaqėson kėtė rastėsi tė ligė mes konsumizmit dhe nazizmit. Ja, kėtė nuk e di se sa do tė kuptohet nga publiku sepse filmi paraqitet nė njė mėnyrė enigmatike, thuajse si njė pėrfaqėsim i shenjtė, ku fjala e shenjtė nga latinishtja ka edhe kuptimin e mallkimit.

- Pėrse zgjodhėt vitin 1945 pėr filmin?

Doja tė rrėfeja njė botė nė fundin e saj, jo nė ēastin e lulėzimit mė tė madh tė saj. Kjo lidhet me njė arsye poetike. Mund ta kisha ambientuar nė ’38, ose nė ’39, apo nė ’37, ama do tė kish qenė mė pak poetike.

- Ēfarė ka poetike ajo periudhė?

Shkatėrrimi i ngadaltė, njė muzg, janė nė vetvete diēka poetike. Nėse do ta kisha ambientuar nė apogjeun nazist, do tė kish qenė njė film i patolerueshėm. Duke e ditur se e gjitha kjo ndodh nė ditėt e fundit, pra se gjithēka do tė pėrfundonte, i fal njė lloj ndjenje ēliruese spektatorit. Nė thelb, ky film ėshtė njė film mbi anarkinė e vėrtetė, qė do tė ishte anarkia e pushtetit.

- Ju jeni kineast dhe poet. A ka ndonjė lidhje mes tyre?

Pėr aq sa mė takon, mendoj se ka njė lidhje tė thellė mes kėtyre dy gjėrave. Ėshtė sikur tė isha njė shkrimtar qė shkruan nė dy gjuhė.

- Si titullohet filmi?

Titullohet ”Salo”, emri i njė qyteti tė vogėl nė liqenin Garda, i cili ka qenė kryeqyteti i Republikės fashiste. Por, ky ėshtė njė titull polivalent, sepse ekziston njė ambiguitet: titulli i plotė do tė jetė “Salo ose 120 ditėt e Sodomės”. Megjithatė, nė film nuk ka asnjė rindėrtim historik i asaj epoke, asnjė lidhje e vėrtetė historike: nuk ka asnjė portret tė Musolinit, personazhet nuk pėrshėndesin kurrė si fashistė, nuk ka asgjė tė rindėrtuar. Ėshtė thjesht e dhėnė.

- Si i financoni filmat tuaj? A kanė sukses ekonomik filmat tuaj nė Itali?

Financimi bėhet normalisht, ka njė producent.

- Nuk keni probleme?

Nuk kam probleme sepse komercialisht mė kanė shkuar keq vetėm “Porcile” (Stalla e derrave) dhe “Medea”. Gjithė tė tjerėt kanė ecur mirė. “Accattone”, ky ishte mė i rėndėsishmi, nuk shkoi dhe aq mirė, por gjithsesi mjaftueshėm pėr njė debutues. Dhe qė atėherė nuk kam pasur probleme asnjėherė.

- Punoni tėrėsisht nė brendėsi tė sistemit komercial?

Po, plotėsisht.

- Kjo do tė thotė se nė brendėsi tė sistemit mund tė bėhen filma tejet personalė, por edhe tepėr poetikė?

Po, nė Itali ėshtė e mundur. Nuk e bėj vetėm unė, por edhe Felini pėr shembull.

- Por, ju dhe Felini jeni shumė tė njohur. A do tė ishte e mundur qė njė i ri 25 vjeēar ta bėnte njė film tė tillė?

Pėr njė tė ri do tė ishte e vėshtirė, si nė tė gjitha profesionet e tjera, ashtu si pėr njė mjek tė ri. Nė shumicėn e rasteve, janė vetė regjisorėt qė ndihmojnė tė rinjtė tė bėjnė filma. Pėr shembull, filmin e parė Bertoluēit ia bėra unė. Ndoshta Bergman, nėse do tė kish besim tek njė i ri, mendoj se mund ta ndihmonte tė bėnte njė film.

- I keni thėnė lamtumirė njėherė e pėrgjithmonė realizmit tė filmave tuaj tė parė?

Nuk jam dakord pėr kėtė. Mė nė fund, pas pesėmbėdhjetė vitesh, nė Itali u shfaq nė televizor “Accattone”. E kuptuam se nuk ėshtė aspak njė film realist, ėshtė njė ėndėrr, diēka e ngjashme me tė.

- Cili ėshtė formimi juaj kinematografik?

Nuk kam. Ka qenė ajo e njė spektatori, por e nisa menjėherė me dy dashuri tė mėdha qė vazhdojnė edhe sot: nga njėra anė, Charlot dhe nga ana tjetėr Kenzo Mizoguchi, njė regjisor japonez i ndarė nga jeta pesėmbėdhjetė vjet mė parė (nė tė vėrtetė ka vdekur nė vitin 1956). Janė dy polet rreth tė cilave nė filmat e mi rrotullohet gjithēka. Nė tė vėrtetė, gjithė filmat e mi janė njė pėrzierje e asaj qė stilistėt e quajnė komike dhe sublime, si kategori stilistike. Edhe nė filmin “Edipi Mbret”, qė duhet tė ishte njė vepėr plotėsisht nė lartėsinė e duhur stilistike dhe teknikės sublime, komikja fshihet diku. Nė fakt, unė gjithmonė e kam sjellė realitetin nė kinema si njė element stilistik komik. Por, duhet tė kemi kujdes: nuk duhet t’i japim fjalės “komik” kuptimin e pėrgjithshėm.

- A ėshtė e lodhshme fizikisht tė xhirosh filma? Megjithatė, duket sikur ėshtė mė e kėnaqshme tė xhirosh nė Itali. Italianėt zbaviten mė shumė?

Zbavitem shumė, ėshtė njė lojė e mrekullueshme. Por edhe shumė e lodhshme, sidomos pėr mua qė bėj edhe operatorin e kamerės, sepse e mbaj gjithnjė nė dorė atė, kap imazhet. Pra, ėshtė e lodhshme edhe pėr muskujt, ama ėshtė njė zbavitje e jashtėzakonshme.

- Si ėshtė trupa juaj? Ka shumė njerėz?

Jo, ėshtė mė e vogla e mundshme.

- Xhironi gjithnjė nė 35mm?

Gjithmonė nė 35mm.

- A mėsohet shpejt ky “zanat”?

Pėr ēerek ore mėson gjithēka.

- Ju preferoni aktorė jo profesionistė. Si punoni? Kėrkoni njė mjedis dhe kur e gjeni pastaj zgjidhni personat?

Jo tamam ashtu. Nėse unė bėj njė film me mjedis popullor, marr njerėz nga populli, pra jo profesionistė, sepse mendoj se ėshtė e pamundur qė njė aktor borgjez tė hiqet si punėtor apo fshatar. Do tė dukej diēka e rremė nė mėnyrė tė patolerueshme. Nėse bėj njė film pėr mjedisin borgjez, nuk mund t’i kėrkoj njė inxhinieri, njė mjeku apo njė avokati tė bėhen aktorė pėr mua, marr aktorė profesionistė. Natyrisht flas pėr Italinė dhe Italinė e dhjetė viteve mė parė. Nėse do tė isha nė Zvicėr, me siguri do tė merrja aktorė sepse nuk ka mė ndryshim mes njė borgjezi dhe njė punėtori atje. Flas pėr njė fakt fizik. Nė Itali ky ndryshim ėshtė si midis njė tė bardhi dhe njė zezaku.

- Nė filmat tuaj tė fundit nuk ka elemente fetare, apo jo?

Nuk jam i sigurt se nuk ka pasur elemente fetare nė filmat e mi tė fundit. Tek “Njė mijė e njė net” kishte edhe njė lloj frymėzimi fetar nė tė gjithė filmin. Nuk kishte rrėfim fetar dhe tema tė drejtpėrdrejta fetare, por ekziston njė situatė misteri dhe irracionaliteti. I gjithė episodi i Ninetos, qė ėshtė pjesa qendrore e filmit “Njė mijė e njė net”...

- Keni marrė pjesė nė dialogun mes katolikėve dhe marksistėve nė Itali?

Nuk ka mė marksistė dhe katolikė nė Itali, nuk ka mė katolikė nė Itali.

- Na shpjegoni pra, si ėshtė situata.

Nė Itali ka ndodhur njė revolucion dhe ėshtė i pari nė historinė italiane sepse vendet e mėdha kapitaliste kanė pasur tė paktėn katėr ose pesė revolucione, tė cilat kanė pasur si funksion bashkimin e vendit. Mendoj pėr bashkimin monarkik, pėr revolucionin luterian reformist, pėr revolucionin borgjez francez dhe pėr revolucionin e parė industrial. Ndėrsa Italia pati pėr herė tė parė revolucionin e industrializimit tė dytė, pra tė konsumizmit, dhe kjo e ka ndryshuar thelbėsisht kulturėn italiane nė kuptimin antropologjik. Mė parė, ndryshimi mes punėtorit dhe borgjezit ishte si midis dy racave, tani kėto ndryshime thuajse nuk ekzistojnė mė. Dhe kultura qė ėshtė shkatėrruar mė shumė ėshtė kultura fshatare, e cila asokohe ishte katolike. Pra, Vatikani nuk ka mė nga pas kėtė masė tė madhe fshatarėsh katolikė. Kishat janė bosh, seminaret janė bosh, nėse vjen nė Romė nuk sheh mė radhė seminaristėsh qė ecin nėpėr qytet dhe nė dy zgjedhjet e fundit pati njė triumf tė votės laike. Edhe marksistėt kanė ndryshuar nė mėnyrė antropologjike prej revolucionit konsumist sepse jetojnė nė njė mėnyrė tjetėr, nė njė tjetėr cilėsi jete, nė tė tjera modele kulturore dhe kanė ndryshuar edhe ideologjikisht.

- Janė marksistė dhe konsumistė nė tė njėjtėn kohė?

Ekziston njė kontradiktė e tillė, tė gjithė ata qė janė deklaruar qoftė marksistė, qoftė ata qė votojnė pėr marksistėt, janė nė tė njėjtėn kohė konsumistė. Jo vetėm kaq, por edhe Partia Komuniste italiane e ka pranuar kėtė zhvillim.

- Kur flisni marksistėt e keni fjalėn pėr Partinė Komuniste apo pėr fraksione tė tjera?

Sigurisht, pėr komunistėt, socialistėt, pėr ekstremistėt. Pėr shembull, ekstremistėt italianė hedhin bomba dhe nė mbrėmje shohin televizor, emisionin “Canzonizzima” tė Majk Bonxhornos.

- A ekziston ende shoqėria e klasave?

Klasat janė por – ėshtė kjo pika origjinale e Italisė – lufta e klasave ėshtė nė planin ekonomik, jo mė nė planin kulturor. Tani ndryshimi mes njė borgjezi dhe njė punėtori ėshtė ekonomik, por nuk ka mė ndryshim kulturor mes tė dyve.

- Po lėvizja e re fashiste?

Fashizmi mori fund sepse bazohej tek Zoti, familja, atdheu, ushtria, tė gjitha gjėra qė tani s’kanė mė kuptim. Nuk ka mė italianė qė tė mallėngjehen pėrpara flamurit kombėtar.

- Ka njė lloj shfytyrimi tė shoqėrisė sė sotme italiane, apo jo?

E quaj konsumizmin njė fashizėm mė tė keq se ai klasik, sepse nė tė vėrtetė kleriku-fashizėm nuk i shndėrroi italianėt, nuk hyri brenda tyre. Ishte totalitar, por jo totalizator. Mund t’ju jap veē njė shembull: pėr njėzetė vitet qė qėndroi nė pushtet, fashizmi u mundua tė shkatėrronte dialektet. Nuk ia doli mbanė. Ndėrsa pushteti konsumist, qė thotė se kėrkon tė ruajė dialektet, po i shkatėrron.

- Mendoni se ka njė lloj ekuilibri mes forcave tė ndryshme?

Ka njė lloj ekuilibri kaotik.

- Cili ėshtė shkaku i kaosit?

Kriza e “rritjes” sė Italisė, e cila kaloi menjėherė nga njė vend i jo i zhvilluar nė njė vend tė zhvilluar. E gjitha kjo ndodhi nė harkun e pesė, gjashtė, shtatė viteve. Ėshtė njėsoj si tė marrėsh njė familje tė varfėr dhe ta bėsh miliardere, do ta humbte identitetin e vet. Italianėt janė nė njė periudhė tė humbjes sė identitetit tė tyre. Ndėrsa gjithė vendet e tjera, ose janė tashmė tė zhvilluara dhe kanė nisur njė zhvillim gradual pres sė paku dy shekujsh, ose janė si Bota e Tretė, tė para-zhvilluar.

- Na bėni njė profeci, njėsoj si Teresia. A ka shpresė nė tė ardhmen?

Duhet tė hiqem si Kasandra mė shumė sesa si Teresia. Disa djemve suedezė me tė cilėt sot pata njė bashkėbisedim, u bėra kėtė pyetje: ndiheni akoma mė afėr qytetėrimit njerėzor apo tashmė ndiheni brenda qytetėrimit teknologjik? Dhe mė duket se u pėrgjigjėn, pak a shumė trishtueshėm, se ndihen gjenerata e parė e nja tridhjetė gjeneratave tė ndryshme nga ato qė kanė ekzistuar deri mė tani. Dhe pėr ta mbyllur. Gjithēka sa kam thėnė, e kam thėnė sipas mendimit personal. Nėse do tė flisnit me italianė tė tjerė do t’ju thonė: “Ky Pasolini i ēmendur”.

Nga L’Espresso

***

Historia e njė shiriti tė rigjetur

Po tė mos ishte pėr mėnyrėn pedante me tė cilėn Karl Henrik Svenstedt ruan shiritat e tij, zėri i Pasolinit nuk do tė ishte shfaqur kurrė. Do tė kishte humbur pėrgjithnjė. Por, kujdesi me tė cilin ky ish gazetar i radios suedeze ka kataloguar qindra regjistrime dhe intervista tė mbledhura gjatė viteve qė kjo ndėrhyrje e Pasolinit (njė nga tė fundit, e ndjekur nga njė intervistė nė tv francez, dhe njė tjetėr pėr Furio Kolombon), nė Stokholm pak ditė para se tė vritej, doli nė dritė pas dhjetra vitesh nė harresė. Jemi nė ditėt e fundit tė tetorit 1975. Rrethanat qė e ēojnė poetin nė Suedi ėshtė pėrkthimi i veprės “Le feneri di Gramsci”: nė datėn 28 ndodhet nė Institutin Italian tė Kulturės pėr prezantimin e volumit, pastaj nė njė tavolinė tė rrumbullakėt nė Svenska Filminstitutet me ftesė tė shoqatės sė kritikėve suedezė.

Nė takim marrin pjesė elita e gazetarėve tė kinematografisė suedeze. Pėr mė shumė se njė orė regjisori u pėrgjigjet pyetjeve. Radio Sveriges vendos ta regjistrojė konferencėn pėr tė realizuar njė program nė ditėt nė vijim, edhe pse vrasja nė fushėn ujore tė aeroplanėve do t’i detyrojė ta rishikojnė kėtė program. Nė vitin 1981 shiriti gjendet ende nė arkivat e radios dhe propozohet pėr transmetim, por nga ky ēast ai humb. Derisa Svenstedt e gjen sėrish. Kur gjatė njė bisede me njė mikeshė mėsoi se origjinali kishte humbur, Svenstedt nuk u dėshpėrua: zbriti nė papafingo dhe rrėmoi mes mijėra shiritave tė ruajtur aty. Regjistrimi doli nė dritė. Mė pas ai iu dhurua, nė fund tė tetorit tė shkuar, institutit italian tė Kulturės nė Stokholm.

Zėrat janė tė paplotė, kjo e bėn mė tė vėrtetė shiritin: dėgjohen lėvizjet e karrigeve dhe gotave, komentet me gjysmė zėri qė shqiptohen me mikrofon. “Ishin tre ditė tė shkėlqyera, plot gėzim”, kujton Nineto Davoli, edhe ai nė Stokholm me atė rast. “Pier Paolo kishte veshur njė kostum prej cohe me vija dhe unė e tallja pėr elegancėn e tij. E pėlqente aq shumė saqė desha ta vishte atė kostum edhe pėr udhėtimin e tij tė fundit, pak ditė mė pas”.

Revista Klan


--------------------
Go to the top of the page
 
+Quote Post

Reply to this topicStart new topic
1 anėtar(ė) nė kėtė temė (1 shfletues dhe 0 pėrdorues anonim(ė))
0 anėtar(ė) :
 

RSS Lo-Fi Version
Forumi dhe Ditaret Kendveshtrim 2006-2012
Sot ėshtė : 6th August 2020 - 19:52