Navigim


 Forum Rules Vini re !
 
Reply to this topicStart new topic
> Ēudite shqiptare
V
Postieri-Forumit
postuar 12/04/2012 - 00:19
Postimi #1


Tellall Qeveritar
Iconė e grupit




A e dini se cilat janė 50 ēuditė shqiptare
1. Shqipėria kufizohet me popullsi shqiptare
Me ndarjen e kufijve qė u bėnė nė vitin 1913, nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, Shqipėria mbeti i vetmi vend nė botė qė kufizohet me popullsinė e vet. Edhe pse ndarja e kufijve ishte njė padrejtėsi e madhe historike, bėri qė tė krijohej njė ēudi e prodhimit shqiptar. Minimalisht edhe pse ėshtė njė e keqe e madhe, kjo na bėn qė tė jemi me krahėt e ngrohtė pėr sa i pėrket mbėshtetjes nė kufij. E vetmja pjesė ku ne jemi nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt nė lidhje me njė shtet fqinj ėshtė Italia, por ky ėshtė kufi detar.
2. Relievi shqiptar, me tė gjithė komponentėt e vetė gjeografikė
Edhe pse jemi 28000 km2, nė relievin tonė ka det, ka lumė, ka mal, ka fushė, ka kodra, ka lugina. Shumė shtete tė tjera tė cilat mund tė kenė njė sipėrfaqe shumė mė tė madhe se sipėrfaqja e Shqipėrisė, shumė nga komponentėt e relievit i mungojnė. Mjafton tė pėrmendin Zvicrėn, e cila ka njė territor malor, por nuk ka det. Po pa det ėshtė dhe Kosova, por dhe shumė shtete tė tjera. Shqipėria jo vetėm qė laget nga deti, por nga dy tė tillė madje. Relievi shqiptar ėshtė njė dhuratė natyrore e pakrahasueshme.
3. Tė fitosh pavarėsinė i fundit
Shqipėria ėshtė njė nga vendet qė ka luftuar mė tepėr Perandorinė e Gjysmėhėnės, por ishte e fundit nė vendet ballkanike qė e fitoi Pavarėsinė. Nė fillim tė viteve 1900 shumė vende ishin tė lira dhe tė pavarura nga Perandoria Osmane, e cila i kishte mbajtur me shekuj me radhė nėn pushtimin e vet, duke vendosur administratėn osmane nė kėto vende. Tė tillė si Greqia Serbia apo dhe tė tjera e fituan Pavarėsinė duke mos luftuar aq sa vendi ynė. Ne e shpallėm Pavarėsinė nė kohėn kur Perandoria Osmane ishte nė agoninė e vet.
4. Vjetėrsia e gjuhės shqipe
Gjuha shqipe dhe pse ėshtė njė nga gjuhėt mė tė vjetra nė botė, dėshmia e parė e shkruar nuk i kalon 800 vjetėt. Njė nga gjėrat qė i bėn shqiptarėt tė jenė krenarė dhe tė vetėkėnaqur ėshtė dhe gjuha. Sidomos gjuha e folur. Qė nė lashtėsi kjo gjuhė ka qenė prezent pėrkrah gjuhėve tė tjera tė mėdha si greqishtja latinishtja etj. Por ēudia qėndron nė faktin se dėshmia e kėsaj gjuhe nėpėrmjet dokumenteve vjen jo mė larg se afro 800 vjet mė parė. Pra deri nė kėtė kohė kjo gjuhė ka qenė vetėm e folur.
5. Rrėzimi i komunizmit
Komunizmi nė Shqipėri ka qenė nė formėn mė tė egėr tė vet, ndėrkohė qė ne ishim vendi i fundit i ish-bllokut tė Lindjes qė e rrėzuan atė. Enver Hoxha qėndroi plot 40 vjet nė krye tė vendit, duke instaluar njė regjim tepėr tė egėr. Shqiptarėt regjimin e tij e vuajtėn nė pėrmasa tė frikshme. Por e ēudia qėndron nė faktin se dhe pas vdekjes sė diktatorit, komunizmi vazhdoi duke u bėrė qė tė jetė i fundit nė vendet e Lindjes qė rrėzohet. Do tė duhej pikėrisht fillimi i viteve ’90, kur nė Shqipėri ndodhėn proceset transformuese, qė tė pėrfundonte edhe regjimi diktatorial.
6. Ndarja e pushtetit gjatė Luftės sė Dytė Botėrore
Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore kur shtete tė ndryshme forconin radhėt pėr tė luftuar nazifashizmin, nė Shqipėri bėheshin llogari se si do tė ndahej pushteti pas ēlirimit midis forcave politike. Mjafton tė pėrmendin disa konferenca tė njėpasnjėshme siē ishte ajo e Mukjes, ajo e Pezės, ku vendosej se si do tė ndahej pushteti. Vendi ynė ishte nėn pushtim dhe me njė rrezik real pėr t’u copėtuar. Vendet e tjera shtonin radhėt e tyre kundėr pushtuesve, ne kėrkonin ndarjen e pushtetit. Kjo ēudi e hidhur historike pas luftės u kthye njė bumerang pėr gjithė shqiptarėt.
7. Vendi mė i varfėr qė qarkullon mė tepėr para nė Ballkan
Jemi ndėr vendet mė tė varfra tė Evropės (vendin e fundit kemi disa vite qė ia kemi lėnė Moldavisė) dhe megjithatė zėmė vendin e parė nė Ballkan pėr paranė qė qarkullohet pėr banorė. Kjo sigurisht qė ėshtė e dhėnė e saktė e Bankės Botėrore. Kjo nuk na bėn tė kemi ndonjė tė mirė tė madhe, pasi kėto para janė informale dhe nė shumicėn e rasteve janė vėnė nė mėnyrė tė dyshimtė dhe jo korrekte, siē janė aktivitet e ndaluara, trafikimi i drogės, i mishit tė bardhė dhe tė tjera si kėto. Kjo statistikė pėrbėn njė ēudi tė radhės sė shqiptarėve.
8. Fetarėt shqiptarė, “nga fryn era”
Shqipėria ėshtė vend unik pėr sa i pėrket historisė sė fesė, kushdo pushtues qė ka ardhur kėtu e ka pasur tė lehtė qė tė imponojė fenė e vetė, duke hasur fare pak nė vėshtirėsi. Qė nga lashtėsia deri mė sot, vendi ynė ka ndryshuar disa herė besimin fetar. Nga paganizmi i hershėm, vjen pushtimi romak, pushtimi bizantin, ai serb, pushtimi turk deri me fitimin e Pavarėsisė. Ndryshimi i feve nė shumicėn e rasteve ka ndodhur nga pėrfitime tė momentit tė popullsisė sonė, por nuk pėrjashtohen dhe rrugėt e tjera tė pėrhapjes sė fesė si dhuna, arbitrariteti, abuzimi, etj.
9. Shqiptarėt, tė gjithė politikanė
Edhe pse nuk ka njė shifėr zyrtare lidhur me faktin se sa shqiptarė merren me politikė, ėshtė e sigurt qė nė Shqipėri shumica e popullsisė flet pėr politikė. Nėse nė vendet e tjera homologe tė Shqipėrisė bėhen plane, projekte dhe punohet nė mėnyrė tepėr cilėsore, diskutimet nė Shqipėri bėhen veēse pėr politikė. Ky sigurisht ėshtė njė perceptim apriori, pasi nuk ka njė studim apo anketim tė posaēėm, por ėshtė e sigurt qė kėtė tė dhėnė nuk e hedh dot njeri poshtė, pasi ėshtė njė fenomen qė ndeshet pėr ditė nė ēdo familje shqiptare.
10. Tė tė vlerėsojnė personalitetet tė tjerėt
Vendi ynė ka shumė figura tė shquara nė fusha tė ndryshme. Ata mė tepėr janė vlerėsuar nga tė huajt se sa nga shqiptarėt. Kėtu mund tė pėrmend njė numėr tė madh tė figurave shqiptare, qė nga Gjergj Kastrioti, Nėnė Tereza, Karl Gega e plot tė tjerė, tė cilėt kanė arritur tė kenė njė famė botėrore, duke e gjetur veten mė tė vlerėsuar nė arenė ndėrkombėtare sesa nė vendin e vetė. Kjo ėshtė ēudi pėr vet faktin se ne jemi njė vend i vogėl dhe nuk kemi luksin tė kemi shumė figura tė shquara siē mund tė ketė njė vend tė tjetėr me njė popullsi disa herė mė tė madhe se ne.
11. Shkollat greke nė Shqipėri, “pa nxėnės”
Numri i shqiptarėve qė ndodhen nė Greqi ėshtė mė i madh se i minoritetit grek nė Shqipėri, mirėpo nė Shqipėri po hapen disa shkolla greke, ndėrkohė nė Greqi nuk ka asnjė tė tillė. Njė luftė e gjatė diplomatike ėshtė bėrė midis shtetit grek dhe atij shqiptar pėr njė shkollė nė gjuhėn greke nė Himarė. Kjo luftė pėrfundoi me realizimin e dėshirės sė palės greke. Ndėrkohė nė qytetet greke numri i shqiptarėve ėshtė me mijėra, njė shkollė shqipe nuk gjen dritė nė vendin helen.
12. Dėshirė pėr shkollė apo shmangie nga puna
Nė asnjė vend tė botės nuk ka njė kėrkesė aq tė madhe pėr shkollė sa nė Shqipėri, ndėrkohė pėr sa i pėrket punėsimit ne jemi njė vend me papunėsi tepėr tė lartė. Kur mbarojnė shkollėn e mesme shqiptarėt nė kėto vitet e fundit i dėgjon se do tė vazhdojnė shkollėn e lartė dhe masterat pa pyetur fare se me ēfarė rezultatesh e kanė pėrfunduar gjimnazin. Kjo ėshtė sigurisht njė ēudi shqiptare, pasi nė ēdo vend tjetėr njerėzit pas gjimnazit nė varėsi tė rezultateve kėrkojnė shkollė ose punė. Madje mė tepėr shkojnė nė punė sesa vazhdojnė arsimin e lartė.
13. Burri dhe gruaja, me tė drejta tė ndryshme
Ky ėshtė sigurisht njė problem qė ka ecur nė vijimėsi me shoqėrinė njerėzore qė nga lashtėsia deri nė ditėt e sotme. Por nė Shqipėri hendeku midis burrit dhe gruas ka qenė disa herė mė i madh se nė vendet e tjera. Mjafton tė pėrmendin njė zakon tė para disa viteve, ku ishte e ndaluar tė ulej nė njė tavolinė burri dhe gruaja. Kjo sigurisht ka qenė njė handikap shumė i madh, por nė realitetin tonė ka qenė prezent. Nė vitet e fundit janė bėrė pėrpjekje pėr njė barazi midis gruas dhe burrit, por qė ėshtė tepėr larg asaj qė duhet tė jetė.
14. Kabineti qeveritar shqiptar, mė i madh se ai kinez
Shqipėria ka diēka mė tepėr se tre milionė banorė. Nė kabinetin qeveritar tė para disa viteve ka pasur 19 ministri, ndėrkohė qė shteti kinez, i cili ka afro 1.5 miliardė banorė, nuk i ka pasur kaq ministri. Ka qenė qeverisja socialiste e udhėhequr nga zoti Fatos Nano, e cila krijoi disa ministri krejt tė ēuditshme. Disa me portofol, tė tjerė pa tė. U krijua njė situatė e ēuditshme, pasi pėr tė kėnaqur ambiciet pėr karrierė tė disa kolegėve tė vetė, kryeministri i asaj kohe i bėnte ministra.
15. Parti, mė tepėr se anėtarė
Nė raport me popullsinė qė kemi, jemi vendi i parė nė botė pėr numrin e partive, plot 114 tė tilla janė tė regjistruara zyrtarisht. Numri 114 ėshtė njė numėr i cili konfirmohet nga regjistrimi i kėtij viti, ndėrkohė qė tė tjera mund tė jenė shtuar. Kjo situatė ka tė bėjė me ēudinė qė pėrmendėm mė lart, qė shqiptarėt flasin mė tepėr pėr politikė. Po t’i referohesh standardeve qė duhet tė kėtė njė parti politike, nė vendin tonė as qė mund tė flitet pėr to. Ka parti qė i voton vetėm farefisi.
16. Popull mysliman, Heroi Kombėtar, i krishterė
Shqipėria nė pjesėn mė tė madhe tė popullsisė ėshtė myslimane, ndėrkohė Heroin e vetėm Kombėtar e ka katolik. Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, i cili u ndesh me turqit pėr plot 25 vjet, njihet nė tė gjithė botėn dhe si njė mbrojtės i flaktė i krishterimit, duke mos lejuar qė ordhitė otomane tė shkonin nė drejtim tė Perėndimit. Ai pėr hir tė sė vėrtetės historike nuk qėndroi vetėm i krishterė, pasi u konvertua nė mysliman gjatė kohės qė shkoi nizam nė Stamboll.
17. Vendi i varfėr, me jetėgjatėsinė mė tė madhe
Teksa shoqėritė e tjera vuajnė nga shėndeti i tepėrm, qytetarėt shqiptarė gėzojnė shėndet tė mirė edhe pse jetojnė nė njė vend tė varfėr si Shqipėria. Jetėgjatėsia e qytetarit shqiptar ėshtė 67 vjet pėr burrat dhe 74 vjet pėr gratė. Kėto tė dhėna tė bėjnė tė mendosh se, Shqipėria ėshtė vendi i ēudirave. Kjo e dhėnė bėhet dhe mė e larmishme kur treguesi i moshės mė tė re i takon pėrsėri vendit tonė, duke u bėrė kėshtu njė nga vendet me moshėn mesatare mė tė re nė Evropė.
18. Populli mė i armatosur, duke mos bėrė asnjė luftė
Nga vitet 1945 deri nė vitin 1990 kemi qenė shteti me popullsinė mė tė armatosur, ndėrkohė qė gjatė kėsaj kohe nuk kemi zhvilluar as edhe njė luftė tė vetme. Enver Hoxha, Sekretari Parė i Partisė Komuniste Shqiptare, qė nga viti 1941 deri nė vitin 1985 nė projektet e tij politike kishte armatimin e vendit, pasi sipas tij, vendet imperialiste do tė sulmonin vendin tonė, sulm qė nuk erdhi asnjėherė. Koha e zborit ushtarak kujtohet jo pa nostalgji nga brezi i dytė dhe i tretė nė vendin tonė.
19. Gjakmarrja shqiptare, me pėrmasat e Mesjetės
Gjakmarrja ėshtė njė ēudi shqiptare. Nė asnjė vend tė botės ky fenomen obskurantist nuk aplikohet, me pėrjashtim tė vendit tonė. Nė zonat rurale, por jo vetėm tė vendit, fenomeni i gjakmarrjes ėshtė me pėrmasa tė frikshme. Kėshtu nė njė vend qė ka Kushtetutė dhe ligje tė sanksionuara ėshtė e patolerueshme qė tė ketė individė qė bėjnė vetėgjyqėsi. Pėr sa i pėrket vendit tonė ky fenomen absolutisht negativ e vendos vendin tonė nė njė kuadėr me shumė vende tė prapambetura. Gjakmarrja nė Shqipėri procedon si teori kompensimi “mė vrave, tė vrava”.
20. Tė humbasėsh nė zgjedhje dhe tė mos njohėsh humbjen
Jemi i vetmi vend nė botė qė kemi 16 vjet nė demokraci dhe humbėsi nuk njeh rezultatin e zgjedhjeve. Qė nga vitit 1996 e mė pas, thuajse ēdo herė humbėsi i zgjedhjeve i ka klasifikuar si tė manipuluara. Ky ėshtė njė fenomen vetėm shqiptar, pasi tė gjithė vendet e tjera me demokraci nuk hasin nė njė problem tė tillė, i cili duket se ka fituar kombėsinė shqiptare.
21. Tė shpallesh mbret se tė mbushet mendja
Mbreti Ahmet Zogu u vetėshpall mbret i shqiptarėve pa pasur as origjinė dhe asnjė vendim tė posaēėm pėr njė post tė tillė. Qė jemi vend me ēudira, kėtė e vėrteton njė mori veprimesh dhe qėndrimesh qė kanė ndodhur nė historinė e Shqipėrisė. E tillė ėshtė vetėshpallja Zogut mbret i shqiptarėve. Ky moment nė historinė e vendit tonė ėshtė trajtuar gjatė dhe veprimi i Ahmet Zogut ėshtė cilėsuar si i ēuditshėm. Nė historiografinė shqiptare figura e mbretit Ahmet Zogu ėshtė parė mė konfiguracione.
22. Tė jesh kohėn mė tė madhe nė luftė dhe tė mos sulmosh asnjėherė
Njė nga vendet qė ka bėrė mė tepėr luftėra, ndėrkohė qė nuk ka sulmuar asnjėherė njė vend tjetėr, ėshtė Shqipėria. Qė nė lashtėsi deri nė Luftėn e Dytė Botėrore, ne kemi qenė pėrherė nė furinė e sulmeve tė huaja. Por pėr ēudi tė sė vėrtetės historike, ne asnjėherė nuk kemi sulmuar asnjė vend tė huaj, duke qėndruar gjithmonė nė pozita paqėsore kur nuk kishte luftė ose nė pozita mbrojtjeje kur kishte tė tillė. Sot nė historiografi kjo ėshtė parė dhe se njė pamundėsi pėr tė sulmuar nga pala shqiptare.
23. Izolimi nga bota, absurd shqiptar
Nė vitet ’60 dhe ’70 vendet kėrkonin qė tė vendosin marrėdhėnie diplomatike me njėra-tjetrėn, Shqipėria vetizolohej, duke u larguar nga bota. Politika e vendosur nga Enver Hoxha dhe bashkėpunėtorėt e tij ishte pėr njė mbyllje me botėn e jashtme. Me pėrjashtim tė disa vendeve, tė cilat pėr shkak tė regjimit tė njėjtė me ne, me tė tjerėt, sidomos me perėndimorėt u krijua njė barrikadė tepėr e madhe. Pėr tė gjithė shqiptarėt marrja e informacionit apo kulturės perėndimore ishte njė utopi. Deri mė sot as njė vend tė tjetėr nuk ka krijuar njė hendek kaq tė madh me vendet e tjera sa vendi ynė.
24. Shpif se diēka do tė mbetet, normė e kulturės shqiptare
Nė periudhėn post-komuniste nė Shqipėri politikanėt i kanė lejuar tė drejtėn vetes qė tė shajnė, tė shpifin pėr kėdo dhe pėr ēfarėdo, dhe tė mos mbajnė pėrgjegjėsi. Kemi njė kategori politikanėsh, tė cilėt nė mėnyrė krejt tė papėrgjegjshme akuzojnė, shajnė dhe fyejnė ata qė nuk janė nė linjėn e tyre. Kjo sigurisht qė ndodh dhe nė vende tė tjera, por ajo qė nė vendet e tjera do tė ishte e papranueshme ėshtė fakti se kėtu nuk kanė marrė njė herė tė vetme mundimin qė tė vėrtetojnė qoftė dhe njė akuzė tė vetme.
25. Emri Fronti Demokratik, nė krye qėndronte Enver Hoxha
Ndėrkohė qė emrin vazhdonte ta mbante Fronti Demokratik Popullor, pushteti i Enver Hoxhės degradonte drejt njė diktature tė egėr. Historia e Shqipėrisė nė periudhėn e komunizmit ka njohur dhe njė absurditet tjetėr, i cili ka tė bėjė me emėrtimin e pushtetit tė Enver Hoxhės. Diktatori komunist e quante Fronti Demokratik Popullor, ndėrkohė qė nė vend ishte instaluar njė regjim totalitar i egėr, duke u cilėsuar si mė ashpri nė tėrė Evropėn e asaj kohe. Pushteti i Enver Hoxhės pėr nga jetėgjatėsia dhe ashpėrsia cilėsohet si njė ēudi qė i kalon kufijtė e Shqipėrisė.
26. E pavėrteta bashkėjeton me tė vėrtetėn
Pas viteve ’90 ēdo shpifje apo thashetheme i serviret publikut nga politika si njė fakt i vėrtetė, duke e manipuluar. Mjafton tė kujtosh tė gjitha deklaratat e politikanėve nė vendin tonė dhe ėshtė mė se e mjaftueshme qė ta vėrtetosh kėtė konstatim, i cili padyshim futet tek ēuditė shqiptare. Janė thėnė e ēfarė nuk janė thėnė dhe pėrsėri tė gjithė kanė ngelur tė habitur kur asnjė gjė prej atyre qė janė thėnė nuk janė vėrtetuar. Po tė shikosh njė shoqėri perėndimore, ajo njė fenomen tė tillė e pėrbuz me tė madhe, duke u treguar shqiptarėve qė janė shumė larg qytetėrimit evropian.
27. Kush ėshtė me ne, ėshtė i yni, nė tė kundėrt e kemi kundėrshtar
Politikanėt shqiptarė nė ditėt e sotme i ndajnė njerėzit nė dy grupe, ata qė janė me ne, janė tanėt, ndėrsa ata qė nuk janė me ne, janė tė kundėrshtarit. Shumė nga bashkėqytetarėt tanė shikohen dhe si armiq edhe pėr faktin se nuk kanė bindjet e caktuara politike. Kjo sigurisht injektohet nga politikanėt qė i klasifikojnė njerėzit nė tė tyre dhe nė tė kundėrshtarit, duke harruar qė pjesa mė e madhe janė jashtė politikės dhe nuk iu intereson fare nėse ekzistojnė kėta lloj politikanėsh.
28. Pėr shqiptarėt, mė e vlefshme besa se kontrata
Nėse njė shqiptar dhe njė huaj iu duhet tė lidhin njė marrėveshje biznesi, shqiptari e kundėrshton kontratėn (sipas Edith Durham), pasi e quan ofendim, duke i besuar mė tepėr besės sė dhėnė. Kjo pėr shoqėrinė moderne duket njė gjė absurde, por pėr fatin tonė tė keq ka qenė realitet nė shoqėrinė shqiptare, e cila me kėtė lloj mentaliteti ka qėndruar nė vend. Nė vendet evropiane kjo lloj marrėveshjeje pėrdoret dhe si barsoletė, duke u bėrė kėshtu histori e mirėnjohur. Kjo ēudi ka qenė prezent vite mė parė, pasi sot shqiptarėt nė kėtė drejtim janė integruar nė shoqėrinė moderne duke qenė edhe biznesmenė tė suksesshėm.
29. Nga njė shtet laik, me 245 shoqata fetare
Kemi qenė pėr mė tepėr se 45 vjet si njė vend laik nėn regjimin komunist, ndėrkohė qė aktualisht nė Shqipėri ekzistojnė as mė pak dhe as mė shumė, por 245 shoqata fetare. Me ardhjen nė pushtet tė Enver Hoxhės dhe komunistėve, nė vitin 1945 u hoq nė mėnyrė graduale dhe e drejta pėr tė besuar nė zot. Kėshtu doli njė ligj qė ndalonte ēdo lloj aktiviteti fetar dhe duhet tė shembesh tė gjithė objektet e kultit si kisha, xhamia, teqe, etj.
30. Tė flasėsh njė gjuhė unike, nė tė gjithė rruzullin
Shqiptarėt flasin njė gjuhė, e cila nuk ėshtė e ngjashme me asnjė gjuhė tjetėr nė botė. Historia e gjuhės shqipe ėshtė shumė e vjetėr pėr sa i pėrket kohės. Ajo cilėsohet si njė nga gjuhėt mė tė vjetra nė Evropė. Por e ēuditshme ėshtė fakti se kjo gjuhė, pra gjuha shqipe, nuk ngjason me asnjė gjuhė tjetėr nė botė. Tė gjitha gjuhėt e tjera janė krejt tė ndryshme nga shqipja. Tė gjithė gjuhėtarėt e vlerėsojnė tepėr gjuhėn shqipe pėr kėtė fakt tepėr interesant. Gjuha shqipe ka njė zanafillė qė nga kohėt mė tė hershme tė shoqėrisė njerėzore.
31. Prezumimi i pafajėsisė vetėm nė vendin tonė nuk ka gjetur vend
Shqipėria ėshtė ndoshta i vetmi vend nė botė, ku nuk merret fare parasysh prezumimi i pafajėsisė. Ka apo nuk ka njė vendim gjykate, pėr kėtė nuk do t’ia dijė njeri, kjo sidomos pėr sa u pėrket njerėzve publikė dhe politikanėve nė veēanti. Nėse nė ēdo vend tė botės quhesh fajtor pėr njė faj vetėm nė rastin kur autoritet e drejtėsisė sė atij vendi tė kanė shpallur fajtor, ndėrkohė qė kėtu vetėm nė rastin kur e ke kundėrshtar ai tė akuzon, madje jep dhe definicione pėr akuzėn e tij, duke tė treguar burgun.
32. Nga jugu nė veri, Shqipėria me vijė bregdetare
Vendi ynė pėrcaktohet si njė nga vendet mė malorė nė tė gjithė Evropėn, por pėr ēudi ajo ka njė vijė bregdetare e cila shtrihet nga jugu deri nė veri tė vendit. Nuk gjen shembull tjetėr nė kontinentin plakė qė njė vend tė ketė njė pozitė gjeografike tė tillė kaq tė ēuditshme, pse jo dhe pėr tė pasur zili. Nė vendin tonė kjo mrekulli e natyrės nuk ėshtė marrė nė konsideratė, duke mos u shfrytėzuar kėto resurse tė paēmuara. Sot me shtrirjen qė ka ku ndėrthuren deti dhe mali, Shqipėria duhet tė ishte njė qendėr turizmi pėr tė gjithė rajonin.
33. Vendi mė malor qė merret me bujqėsi
Nė Shqipėri gjatė periudhės sė komunizmit edhe pse ishim njė vend kryesisht kodrinor malor, pėrsėri ne i shpenzonim energjitė tona drejt bujqėsisė. Nė tė gjithė periudhėn e komunizmit Shqipėria ishte e orientuar kryesisht nga bujqėsia pėr sa i pėrket ekonomisė. Kjo pėr ēudinė e tė gjithėve pasi ne mė tepėr duhet tė merreshim me blegtori apo dhe me industri tė rėndė apo tė lehtė. Nė komunizėm doli si devizė dhe njė thėnie e udhėheqėsit komunist Enver Hoxha, i cili deklaroi nė mėnyrė pompoze “t’u qepemi maleve e kodrave dhe t’i bėjmė pjellore”.
34. Shqiponja nė flamurin shqiptar, me dy kokė
Nė flamurin e Shqipėrisė, i cili e ka zanafillėn e vet nė kohėn e Skėnderbeut, ekziston njė shqiponjė e cila ėshtė me dy kokė. Arsyetimet historike me kėtė fenomen janė tė ndryshme. Njė variant thotė se kėto dy koka pėrfaqėsojnė gjithė pėrfshirjen e vendit nga Jugu nė Veri. Varianti i dytė pretendon se ushtarėt e Skėnderbeut luftonin aq shumė sa shikonin dhe para dhe mbrapa. Ndėrkohė qė varianti i tretė thotė se, njė kokė shikon Pirron e Epirit dhe koka tjetėr shikon Aleksandrin e Madh.
35. Kanuni 500-vjeēar “krenaria” e Shqipėrisė
Kanun pa dyshim qė kanė pasur edhe vende tė tjera gjatė historisė sė ekzistencės sė tyre, por ashtu siē zbatohet nė vendin tonė vėshtirė se gjen. Me pėrjashtim tė periudhės sė komunizmit kur kanuni pati njė hapėsirė mė tė vogėl pėr sa i pėrket gjakmarrjes, pas viteve ’90 kjo ėshtė bėrė njė normė e zakonshme. Shumė vrasje dhe konflikte qė ndodhin kėtu zgjidhen me vetėgjyqėsi. Kjo ēudi e dhimbshme shqiptare ėshtė njė nga arsyet qė vendin tonė e mban larg nga strukturat euroatlantike.
36. Rezervat ujore sa pėr 100 Shqipėri
Nėse nė ēezmat e familjeve shqiptare mungon uji apo vjen me mangėsi, kjo ndodh sepse administrimi i tij ėshtė skandaloz. Po t’u referoheshin statistikave dhe fakteve, tė rezulton se Shqipėria ka rezerva ujore sa pėr tė mbajtur edhe njė qind shtete tė tjera me pėrmasat e saj. Sigurisht kjo ėshtė njė dhuratė nga natyra, por qė nuk ėshtė shfrytėzuar ashtu siē duhet. Sot thuajse asnjė qytet nuk furnizohet rregullisht me ujė. Duke pasur njė reliev kryesisht kodrinor dhe malor, uji ėshtė i bollshėm aq sa herė-herė rrezikohet dhe pėrmbytja e zonave tė caktuara.
37. Tri veta, njė bunker gjatė komunizmit
Enver Hoxha e bėri vendin tonė tė mbushur me beton. E them kėtė pasi po t’i referohesh kohės u ndėrtuan aq shumė bunkerė, sa sipas statistikave, na rezulton qė pėr tre shqiptarė tė kishte njė bunker. Arsyeja e ndėrtimit tė kėtyre bunkerėve ishte kryesisht tė mbroheshim nga ndonjė sulm eventual nga jashtė. Nė opinionin publik tė periudhės sė komunizmit ekzistonte njė mentalitet se, Shqipėria nga momenti nė moment mund tė sulmohej nga vendet imperialiste qė ishin kundėrshtare tė drejtpėrdrejta tė regjimit komunist tė instaluar nė Shqipėri.
38. Tė mos lėvizėsh dot brenda pėr brenda vendit
Nga viti 1945 deri nė vitin 1990 ishte e sanksionuar dhe e ndaluar me ligj lėvizja nga fshati nė drejtim tė qytetit. Nė asnjė vend tė botės nuk ėshtė e ndaluar lėvizja e qytetarėve me vullnetin e tyre. Nga fundi i viteve ’40 deri nė vitin 1990 ishin tepėr tė kufizuara, vetėm kur duhej njė urdhėr i posaēėm pėr tė bėrė njė transferim me banim nga njė zonė nė njė tjetėr. Pėr tė lėvizur nga fshati ishte thuajse e pamundur. Duke qenė se Shqipėria ishte njė vend qė bazohej tek forca punėtore, ishte e nevojshme qė tė kishte sa mė tepėr popullatė nė fshat.
39. Organ gjyqėsor qė sulmon verbalisht
Vetėm nė Shqipėri ndodh qė organet gjyqėsore e sulmojnė njė tė akuzuar pėrmes mediave, duke krijuar opinion tė keq pėr tė dhe duke helmuar opinionin publik nė influencimin e gjykatės. Me rregullat demokratike, nė ēdo vend tė botės nėse pėr njė individ tė shoqėrisė ka njė akuzė pėr shkelje tė ligjit, pėrgjithėsish veprohet sipas hallkave qė ka gjyqėsori. Nė vendin tonė kjo ndodh rrallė, ku mund tė akuzohesh verbalisht duke mos ndjekur njė rrugė institucionale. Organet e zgjedhura pėr kėtė punė shpesh herė dalin jashtė funksionit.
40. Me kapitullimin e Italisė nė Shqipėri i cila kishte qenė njė pushtuese e egėr, ushtarėt qė ngelėn peng nga italianėt u bėnė pjesė e njėsiteve partizane tė Shqipėrisė kundėr ushtarėve gjerman.
41. Nė Shqipėri, vendi ku figurave ju kėndohet kėngė
Kur njė figurė bėhet publike dhe ka njė kontribut pėr shoqėrinė, qė tė ngelet nė histori atij patjetėr duhet t’i kėndohet njė kėngė. Kėnga kėndohet nė nderim tė tij. Shumė nga figurat historike tė vendit tonė, pėr tė mos tė thėnė qė tė gjithė, u ėshtė kėnduar njė kėngė. Ky merret si njė lloj nderimi dhe ėshtė e pamundur qė pas ēdo akti heroik apo patriotik tė mos thuren dhe disa vargje, dhe mė pas tė kthehet nė melodi. Qė nga Skėnderbeu, Ismail Qemali dhe deri dhe tek Enver Hoxha, nė arkivat e muzikės shqiptare e kanė njė kėngė.
42. Shqipėria, atje ku vendi i varrit gjendet me vėshtirėsi
Pėrpara se tė vdesėsh, nė vendin tonė duhet tė bėsh mirė llogaritė pėr tė gjetur dhe njė vend varri. Kėto kohėt e fundit ėshtė bėrė tepėr problematike, sidomos tek qytetet e mėdha gjetja e njė cope toke pėr tė dėrguar pėr nė banesėn e fundit ata qė ikin nga kjo botė. Kjo mund tė ndodhė vetėm nė vendin tonė, pasi nė as njė vend tjetėr njė problem i tillė nuk haset.
43. Botimi i librit nė Shqipėri, njė procedurė e kollajtė
Pas viteve 1990 mjafton tė kesh njė shumė tė hollash dhe nisesh pėr tek botuesi pėr tė botuar njė libėr. Censurė nuk ka, kritikė, gjithashtu, pėr cilėsi as qė bėhet fjalė. Aq shumė libra janė botuar kėto kohėt e fundit, sa tė duket se njerėzit kėtu nė Shqipėri merren vetėm me shkrime. Nė ēdo vend tjetėr tė zhvilluar kulturor, njė libėr qė tė shohė dritėn e botimit duhet tė kalojė nė disa filtra, tė cilat tregojnė nėse ėshtė i denjė ai libėr apo jo.
44. Vdis tė tė duan, ndodh vetėm nė Shqipėri
Ē’zakon tė ēuditshėm qė kanė shqiptarėt! Kur je gjallė, tė turren sa mundin e s’tė lėnė gjė pa thėnė (ose s’tė zėnė fare nė gojė). Kur vdes, tė bėjnė tė madh dhe vėnė kujėn pėr ē’kanė humbur. Shumė njerėz tė cilėt kanė kontribute tė vyera nė shoqėrinė tonė, sa janė gjallė ose lihen mėnjanė ose dhe denigrohen. Ky fenomen ka ndodhur jo rrallė nė vendin tonė, pasi vetėm duke e humbur njė njeri, atėherė kujtohen pėr tė.
45. Tė shpikėsh lajmin pa pasur fakte
Nė Shqipėri jo pak gazetarė shpikin lajme. Pa pasur asnjė lloj argumenti apo fakti, shumė gazetarė diletantė marrin si tė mirėqenė diēka tė paqenė. Kjo ka ndodhur jo rrallė. Mė tepėr tė goditur nga ky fenomen janė figurat publike, por edhe njerėzit e tjerė nuk kanė shpėtuar nga njė metodė obskurantiste e tė shkruarit.
46. Le tė humbas, dorėheqjen nuk e jap
Nė vendin tonė kultura politike ėshtė nė atė stad sa, nėse njė politikan humbet zgjedhjet nuk jep dorėheqjen, ndėrkohė qė nė kulturėn perėndimore, por dhe nė gjithė vendet e tjera tė botės, ky ėshtė njė element fillestar i demokracisė. I gjen me vėshtirėsi rastet kur njė politikan pas humbjeve tė largohet. Edhe nė rast se ėshtė larguar, ėshtė larguar pėrkohėsisht duke u bėrė pėrsėri protagonist i jetės aktive politike.
47. Edhe pse i vdekur mund tė votosh
Vetėm nė Shqipėri mund tė shikosh nė listėn e zgjedhėsve emra tė cilėt mund tė kenė vite qė kanė vdekur, ndėrkohė qė dalin se kanė votuar. Nė shumė palė zgjedhje tek ne ka pasur anomali, por kėto anomali kanė arritur deri nė kufijtė e absurdes. Mjafton tė kujtojmė rastet kur njerėz tė cilėt nuk jetojnė mė, janė prezent me emrin e tyre nė listat e zgjedhjeve. Madje, ēudia vazhdon kur rezulton qė tė jetė dhe votues pėr njė kandidat apo subjekt politik.
48. Shqipėria dhe Greqia, vende mike qė urrehen
Shqipėria dhe Greqia historikisht nuk kanė bėrė asnjė luftė njėra me tjetrėn, ndėrkohė urrejtja qė ekziston midis tyre ėshtė e atyre pėrmasave si tė jenė nė luftė tė vazhdueshme. Po t’i referohesh historisė sė dy vendeve, tė rezulton se nė asnjė rast tė vetėm kėto vende nuk kanė zhvilluar luftė ndėrmjet njėra-tjetrės. Po tė shikosh dhe raportet zyrtare, kėto dy shtete janė munduar t’i mbulojnė kontradiktat e herėpashershme. Ndėrkohė qė nėn zė tė dy vendet kanė njė urrejtje pėr njėra-tjetrėn dhe pse jo nė kufijtė ekstremė.
49. Numri i banorėve tė fshatit, mė i larti nė Evropė
Shqipėria e cila ka njė popullsi relativisht tė vogėl shquhet dhe pėr njė fakt tjetėr qė pėrfshihet tek ēuditė shqiptare. Pjesa mė e madhe e popullsisė nė vendin tonė jeton nė zonat rurale. Duke qenė se ne vijmė nga njė sistem totalitar, ku primare nė atė kohė ishte bujqėsia dhe blegtoria, shumica e forcave tė punės ishin tė pėrqendruara nė fshat. Me ardhjen e demokracisė ky raport ka filluar tė ndryshojė nė favor tė popullsisė qė banon nė qytet, por qė ngelet shumė larg nė krahasim me vendet e tjera evropiane.
50. Vetėm nė Shqipėri (dhe nė Afrikė) vidhen zgjedhjet rregullisht
Vetėm nė Shqipėri (edhe nė disa vende tė Afrikės), vidhen zgjedhjet si pa gjė tė keqe. Vetėm nė Shqipėri njė lider politik edhe pse humbet qėndron sėrish nė politikė. Dhe po vetėm nė Shqipėri tė gjithė shqiptarėt “vdesin” pas politikės.
Go to the top of the page
 
+Quote Post

Reply to this topicStart new topic
1 shfletues nė kėtė forum (1 shfletues dhe 0 pėrdorues anonim(ė))
0 anėtar(ė):

Collapse

> Tema tė pėrafėrta

  Titulli i temės Forum Autori Pėrgjigje Lexime Veprimi fundit
No New Posts
Bota Shqiptare Postieri-Forumit 0 1925 1st July 2008 - 08:45
Shkrimi fundit nga: Postieri-Forumit
 

RSS Lo-Fi Version
Forumi dhe Ditaret Kendveshtrim 2006-2012
Sot ėshtė : 6th August 2020 - 20:44